- Viskas pasikeitė. Hogvartsas kitoks. Ten mokosi geri, jauni žmonės. Pijokai. Bet geri. Pasakytum, kad turi ryšių su Smitu ir tikrai būtų geri, - linksmai nusijuokė. Juokavo jis tik paskutiniu sakiniu - jis buvo beveik įsitikinęs, jog nebe tie laikai, kai Lorra būdavo ta atstumtąja.
- Puikiai žinai, kad jeigu ir būsi balta varna, skaudės kur kas mažiau, negu nė nepabandžius. O gal viskas bus priešingai? - kilstelėjo antakius.

Išklausęs ilgą Smith`o moralinio-didaktinio pobūdžio kalbą, Lorra gūžtelėjo pečiais. Mergina pasiilgo vienetinių žmonių, kurie anksčiau palaikydavo jos nuotaiką. Ji apsisprendė.
- Lieku, - nusišypsojo ji. Glenn širdyje vylėsi, kad bus daugiau progų būti šalia žmogaus, kuris visada pasiruošęs ją ginti. T.y. Ašto. - O ar skaudės - sužinosiu tik pabandžius.
Mergina atsitiesė ir dar kartą įkvėpė oro, kuris jau nebebuvo nemaloniai atsiduodantis neaiškios kilmės skysčiais.
- O visai norėčiau pamaitint urzgiantį it cerberį pilvą, - nusijuokė ji, pademonstruodama, kad dar sugeba būti senąja, linksmąja Mažąja Glenn.

- That's my girl! - patenkintas išsišiepė žiūrėdamas į Lorrą ir niekaip netramdydamas gerų emocijų. Po merginos demonstracijos primenant senąją Glenn, vaikinas kartu su ja nusijuokia, kol galų gale nulipa nuo spintelės.
- Jeigu tu tikrai pasitiki mano kulinariniais sugebėjimais, aš galėčiau... ne, vis dėl to einu susirasti telefoną ir užsakyti maisto, - sukikeno ir nubinzeno į kitą kambarį. Po kelių akimirkų pasigirdo Ashto keiksmažodis ir vaikinas vėl grįžo.
- Pasirodo, kad kai pavadini žmogų kitame laido gale gaidžiu, jis numeta. Oh well. Gal žinai kaip reikia daryti valgyti? - išsišiepė.

Svetainėje pasigirdo tas banalusis pokštelėjimas ir čionais atsirado itin įdomi figūra. Maždaug trijų metrų aukščio, susivėlusiais plaukais ir staigiu išplatėjimu maždaug ties antru trečdaliu. Po kelių akimirkų, geriau įsižiūrėjus, paaiškėjo, jog tai viso labo kiaurai peršlapęs Smitas, su tokio pat sausumo Elena ant pečių ir dar dukrele ant rankų. Vaikinas, stengdamasis nekelti daug garsų (vis dėl to buvo jau tikrai labai vėlu ir nesinorėjo prižadinti dukrelės ant rankų), nubinzeno iki sofos, kuri čia buvo artimiausias baldas, ant kurio galima gulėti, ant kurios kažkokiu būdu, vėl gi, nenumesdamas Elenos, paguldė mažylę. Vis dar vos ne ant pirštų galų, kas nebuvo itin lengva atsižvelgus į svorį ant pečių, Smitas nubinzeno į kitą kambarį, kiek pritūpdamas, kad El galva nesitrenktų į staktą. Uždaręs duris į svetainę, Aštas sustojo.
- Nežinau kaip, bet tu turėtum nulipt nuo mano pečių, negausi kitaip gert, - sukikeno, užversdamas galvą į Matthews.

Atsidūrus kažkokioje landynėje, panašioje į namą, Elena suraukė antakius.
- Kodėl pas tave gyvena rūžavi drambliukai?-akimis sekioja haliucijonacijų padarinius lakstančius po kabarį.Tada pakelia akis ir apžiūri patalpą.
- Kur bl aš?-nė nepastebėdama kad vaikas miega, užklykė kad net visas namas suskambėjo.

Supratęs, kad Elenai jau nelabai kas, bo prasidėjo haliucinacijos apie narkomanus rūžavus drambliukus, gana operatyviai, vos jos neištėkšdamas į žemę, nukėlė merginą nuo savo pečių ir pastatė ant žemės. Rankų nuo jos šonų nepatraukė, žinojo, kad gali nenustovėti Matthews. Praėjo keletas akimirkų, pakol Elena apsižvalgė ir Aštas nusprendęs, kad čia ne haliucinacijos o šiaip, random juokelis buvo, jau norėjo paleisti El, kai ši ėmė klykt.
- Sweet Jesus Mother of God, Rose miega, - sušnypštė, delnu užimdamas merginos burną. Vis dar nepatraukdamas delno nuo jos burnos, Smitas apgraibomis nustūmė ją link virtuvės, kur, tikėjosi, garsas bus bent kiek labiau izoliuotas.

Kai Aštas nukelinėjo ją nuo pečių, ši ofc. galvą tėškė į lempą.Toks skausmingas bum nuaidėjo visoje svetainėje.Elena pasiekusi žemę išsiviepė ir ranką užkėlė sau ant galvos.
- Tu ką?Jau nužudyt mane nori?-paklausė Smitho šį kart kiek tyliau, bet vistiek galėjo taip prižadint vaiką.Kai šis jai dar ir burną užkimšo, pasipiktinusi krimsteėjo jam į delną, nu aišku nestipriai.

Elenai įkandus, Smitas išleido garsą, primenantį cyptelėjimą ir garsumu ne ką nenusileidžiantį iki tol iš El burnos išskridusiems žodžiams. Pats taipogi atšokęs nuo Matthews, nuleido galvą į delną, ant kurio labai aiškiai matėsi merginos dantų žymės.
- Bobikai, ramiai! - kiek prislopintu balsu tyliai šūktelėjo ant merginos, pakeldamas į ją akis.
- Dar toks bajeris ir nebeduosiu gert, - prisimerkė. Dar kelias akimirkas paspoksojęs į Eleną, vaikinas kiek pasisuko į šoną, bei ištiesęs ranką, numygė jungtuką, kurio pagalba virtuvėje užsidegė šviesa. Dėl tokio staigaus apšvietimo pokyčio, Aštas tankiai sumirksėjo, žingsniuodamas link šaldytuvo. Atidaręs, nužvelgė jo turinį, tada kiek palinko atgal, pasuko akis į El ir gudriai išsišiepė.
- Nors ar taip ar taip neduosiu, - sukikeno ir vėl grįžo ieškot alkoholio, gal kokio alaus per klaidą paliko, vis dėl to tingėjo eit atgal į svetainę, valgomąjį.

Suurzgė, juk bobikas turėtų būti šuo, ar ne?
Elena po tiek girtuokliavimo laiko, jau pajuto šiokį tokį galvos skausmą, bet nieko, net nekreipė dėmesio.Smithui pareiškus, kad neduos jai gert ši prisimerkė, o jam įjungus šviesą prisidengė akis lyg nuo kokios saulės.Matthews nusprendė pati patikrinti šaldytuvą, nes buvo įsitikinus kad jis ten kažką slėps.Ir šiaip, buvo užsidegus prisigert.Bet virtuvėje tiek daug kliūčių girtam žmogui!
El nuo įėjimo žengė žingsnį link šaldytuvo.Aišku kad antrasis buvo nesėkmingas, nes kojos iškart susipainiojo.Elena vyspetėjus susvyravo, susimėtė, tada jau sumanė kad dribs ant kėdės, kuri tik atrodė šalia, nors buvo gal už 2 metrų.Elena šlumštelėjo ant žemės, užkliudydama pilno arbatinuko laidą.Tas aišku nuskriejęs ant žemės išsipylė, kartu nuo stalo kelis įrankius nusinešęs.Garselis tikrai buvo "geras".
Vienu žodžiu Elena labai nustebus, kur dingo jos kėdė kuri turėjo būti čia pat, apsidairė.Susiraukė nes skaudėjo juk šikynę taip klestelėjus.Kadangi ji ir taip buvo dar šlapia, tai kad sėdėjo arbatos baloje nieko nesakė.Išsiviepė.

Smitas visos tos sekundės iki katastrofos matyti negalėjo, kadangi tuo metu kaip tik užmatęs kažkodėl neužbaigtą alaus buteliuką, tiesė į jį ranką. Pasigirdus įvairaus stiprumo bumbtelėjimų virtinei, Aštas staigiai žengė žingsį atgal, kad šaldytuvo durys netrukdytų matyti vykstančio veiksmo. Pamatęs, jog mergina jau sėdi ant žemės, Smitis ėmė žiauriai garsiai juoktis, tačiau atsiminęs, dėl ko jis paskutiniu metu stengėsi sėlinti ir tyliai būti, kiek nuslopino juoką iki tylaus kikenimo. Pasisukęs į Eleną visu kūnu, dar kelias akimirkas paprunkščiojo.
- Pijokė, - išsišiepė. Nors ir pats buvo išgėręs panašų alkoholio kiekį kaip ir El, tačiau kol kas dar labai lengvai nustovėjo ir šnekėjo - vis dėl to gėrimo stažas dešimčia metų ilgesnis, o ir kūno masė gal dvigubai didesnė.
Smitis užtrenkė šaldytuvo duris ir nubinzenęs prie merginos, pritūpė ir paėmė ją ant savo rankų.
- Šį vakarą kaip niekad ilgai nešioju tave, tikiuosi ką nors už tai gausiu, - išsišiepė, pasukdamas iš virtuvės, link laiptų. Neskubėdamas, Smitas užlipo jais, o ten, dar kiek laiko paėjo. Paskui vėl pasuko ir galiausiai atsidūrė žiauriai nuliovame miegamajame su foteliukais, barais ir panašiu shit. Nu aišku dar ir lova kažkur įkomponuota. Būtent ant jos ir paguldęs merginą, prisitraukė kėdę ir įsitaisė šalia lovos.
- Pasekt pasaką prieš miegą? - pakilnojo antakius, aiškiai duodamas suprasti, kad va dabar jau El eis miegot. Smitis atrėmė alkūnes į kelėnus ir suglaudęs delnus kaip maldai, atrėmė jų viršūnes į lūpas. Žvilgsnio nuo Matthews neatitraukė.

Paniurnėjo kažką apie patyčias pavadinta pijoke, kiek papurtė savo kolkas tuščią galvą.Paimta ant rankų nesipriešino, nes jei dviejų žingsnių nepaeina nepargriuvus, tai jau ką kalbėt apie keliolika žingsnių iki artimiausio fotelio.Dėkingai linktelėjo Aštui, feisas buvo kiek panašus į (drunk).
- Gausi rytoj man atnešt vaistų.Ir dar.Bėk medalį nusipirkt.-vienu metu su žiovavimu sukalbėjo, gavosi didelė bendra marmalynė, maždaug kaip koks begemotas kvyktų.Atsidūrus lovoj, kuri Elenos akimis visaip judėjo, vaikščiojo ir panašiai, atsiduso.
- Būtų neprošal.-vyptelėjo labai sunkiai akimis suradus šalia sėdėjusį Smithą.Matthews nelabai kreipė dėmesio į tai, kad ji buvo darvis šlapia, ir Ašto patalynė tuojaus įgaus tokią pačią būseną.

Smitas tik tada teatkreipė dėmesį, jog šlapias smokingas limpa prie kūno ir šiaip, tikrai nėra šilta.
- Pasakos vėliau, pirma striptizas, - spragtelėjo pirštais ir išsišiepęs pakilo nuo kėdės. Atsižvelgus į jo būklą, tikrai buvo galima tikėtis, jog dabar jis ims ir nusirengs su striptizo elementais, tačiau susilaikęs nuo šito, Aštas nubinzeno link spintos. Atsidaręs ją, išsitraukė treningines kelnes, kažkokius itin paprastus marškinėlius, per petį žvilgtelėjo į El.
- Nusisuk, aš droviuosi, - išsišiepė. Sulaukęs, kol mergina tarkim užsimerkė, Smitis paskubomis nusimetė įgrisusį smokingą (nors su juo ir atrodė damn smexai), įšoko į treningines, užsimovė marškinėlius ir numetė tikrai nepigiai gautą smokingą kažkur į kampą.
- Pati nusirengsi ar paliksi man šitą darbą? - pasikasė pakaušį, pasisukdamas į Eleną.

Fiona de Jager rašo:

[[ Dar vienas toks postas, ir Dainora žiūrės Smith'us. Seriously vos ištvėriau "These fuckers get younger and younger every year... " xDDDDDDDD ]]

(( Aš tai net pati nebejaučiu kaip dažnai pradėjau Smitų citatas naudot, šitai privalo ką nors reikšti xDDDD ))

Išklausius paliepimą užsimerkė.Aišku kai Aštas nusisuko, atmerkė vieną akį ir kikendama stebėjo kaip anas rengiasi.
- Nė nesvajok.-burbtelėjo atsimerkus.Tada nusprendus kad ir jai reikia persirengt, atsisėdo lovoje.Kiek palingavo, nes jautėsi kaip karuselėje.Tada pradėjo šliaužt iki lovos krašto, kuris tik atrodė kabai toli.Iš tikrūjų tai prie pat jos.El pajutus kad deda ranką į vietą, kur lova jau buvo pasibaigus cyptelėjo ir nusikočiojo nuo ant grindų.Tada kol Smithas nespėjo prieit ir apsimest supermenu, Elena mikliai atistojo ant kojų.Tada prisimerkus pažiūrėjo į spintą.
- Kuri čia iš tų šešių tikra?-pakrausė rodydamą į vienintelę spintą.

Ashton Smith rašo:

Fiona de Jager rašo:

[[ Dar vienas toks postas, ir Dainora žiūrės Smith'us. Seriously vos ištvėriau "These fuckers get younger and younger every year... " xDDDDDDDD ]]

(( Aš tai net pati nebejaučiu kaip dažnai pradėjau Smitų citatas naudot, šitai privalo ką nors reikšti xDDDD ))

Smith'ų žiūrėjimą ir komentavimą online? xDDDD

(( hgdblajfdskfjfasfblahblahhdskjhkjfghdjfg būtų awsm xDDD ))

Smitas, pakol Elena šliaužiojo po lovą, spėjo iš spintos išimti kažkokius itin fainus savo marškinėlius, rožinius (netikėtumas), su kažkokiais žiauriai awsm prieš mažumas nuteiktais piešinukais. Vienoje rankoje laikydamas rūbą, Smitis šypsojosi ir nežymiai kilstelėjęs vieną antakį, stebėjo merginos kančias, bandant išsiristi iš lovos. Sukikenęs, vaikinas kirto kambarį iki El, trumpam numetė marškinėlius ant lovos ir nežymiai prikandęs lūpą, viena ranka prilaikydamas merginą iš priekio, atitraukė suknelę. Alia stipriai stipriai užsimerkęs, suėmė itin puošnų ir šlapią rūbą už kampų ir nutempė jį nuo merginos. Paprasčiausiai ją numetęs, vis dar užsimerkęs, kiek pritūpė, sugraibė marškinėlius nuo lovos.
- Už faktą, kad sugebėjau išbūt užsimerkęs, tikrai turėčiau būti kaip nors apdovanotas, - sukikeno, nelabai sėkmingai, tačiau bandydamas įkišti El galvą į rankovę. Nematė juk vargšas kur ten El galva, o kur atitinkama skylė marškinėliuose.

- Kodėl man neleidai išsirinkt marškiniųų??-kaip mažas vaikas patempė lūpą.
Kai nuo jos buvo nuplėšta suknelė, kiek prisidengė grožybes, nors jas ir dengė apatinis trikotažas (thanks god).Galiausiai apvilkta visai ne taip kaip turėtų, nes galva atsidūrė ten kur turėjo atsidurt ranka, susiraukė.
- Liūrbis,-šniurkštelėjo vėl kažkaip agresyviai nusivilkdama maikę, nes kitaip nebūtų išėję nenusiplojus.
- Ir kokių gi dovanų nori?-stabtelėjo, ir pažėjo tiesiai Smithui į akis.Vienoje rankoje laikė marškinėlius, kita pasikrapštė galvą.

- Kaaaaip tu mane pavadinai? - vaidindamas itin įsižeidusį išsižiojo ir nežymiai išpūtė akis, tačiau supratęs, kad mergina pratęs nusirenginėjimą, staigiai ir labai stipriai užsimerkė. Vis dar stovėdamas tokioje pat pozoje, Aštas laukė, kol El duos kokį ženklą, kad ji jau persirengė ir jis jau gali pademonstruoti savo veizolus. Deja, aiškus leidimo kaip ir nesulaukęs, aiškiai ir neatsimerkė. Po klausimo nežymiai pramerkė vieną akį ir atrėmė El žvilgsnį. Prabuvęs taip kelias sekundes, galiausiai pilnai atsimerkė. Smitis pakramtė apatinę lūpą ir žvilgsnis labai nevalingai nuslydo El kūnu. Aštas uždėjo ranką jai ant šono ir nestipriai truktelėjo ją link savęs, tuo pačiu ir pakeldamas akis į padorų t.y. El veido lygį.
- O tu spėk, - vos vos pakeisdamas lūpų padėtį iš šyptelėjo.

- Liurbiu,-panodino kiek durnu žvilgsniu skaitydama užrašus ant maikės.Pakilnojo antakius.Smithui atsimerkus įrėžė žvilgsnį į jį.
- Aš tau neleidau atsimerkt.-prisimerkė pavaidindama kiek supykusią.Pritraukta prie Ašto, dėl staigių veiksmų išsižiojo.Rakoje dar vis laikė maikę.
- Hmm..-įtemptai mąsto.-Išsiurbt namus?-kilstelėjo antakį apsimesdama durna, nors alkoholio kiekis kraujyje sakė kad ji beveik neapsimeta, o ištikrūjų kvaištelėjo.

Sulaukęs tokio merginos spėjimo, Aštas neišlaikęs tos rimties sukikeno ir apsižvalgė po miegamąjį.
- Niaaa.. kol kas dar visai padoriai čia... - vis dar neslėpdamas šypsenos pasisuko į Eleną. Kelias akimirkas vaikinas spoksojo į Matthews, apmąstydamas ką vis dėl to jam reiktų daryti. Jis buvo vyras, na ir savaime aišku ką dabar norėjo veikti, kita vertus, jis mylėjo Eleną ir ji jam labai rūpėjo. Būtent dėl šitos priežasties, Aštas suprato, kad dabar El pasirašys bet kam, ko būdama blaiva neleistų.
- Padaryk maaaan... - gudriai prisimerkė, uždėdamas ir kitą ranką merginai ant šono. Žvilgsnis nuo El veido nukrypo į lango pusę, už kurio jau švito. Vis dar su tokia pat gudria išraiška, Aštas vėl pasuko galvą į merginą. - pusryčius, - išsišiepė, nustumdamas rankas merginai ant nugaros ir prisitraukdamas ją arčiau savęs.
- Aha, noriu pusryčių, - dar kartą palinksėjo, labiau bandydamas įtikinti save, kad vienintelis dalykas, kurio jam dabar reikia iš El yra pusryčiai.

Nušvito kaip saulutė.
- Gerai,-pakštelėjo Aštui į žandą ir vos išsivadavus iš jo rankų, neapsirengus (tik su apatiniu trikotažu) nuriedėjo prie laiptų.Šiais į apačią lipo atsargiai, nes buvo kiek apkvaitus.Aišku kaip dieną kad nuo paskutinių trijų, kadangi buvo įsitikinus kad jai pavyks nulipti nesilaikant už turėklų, vos nenusivožė.Atsitiesusi nušlubčiojo iki virtuvės, kadangi šiek tiek pakreipė koją.

(( ne aš tikrai nelaginu xDDDD ))

Smith, po bučkio žandan, švelniai šyptelėjo ir apsisuko į tą pusę, į kurią ėjo El, taip sau leisdamas kiek ilgiau paspoksoti į, pripažinkim, gundančią El neparadinę pusę. Vos tik Matthews dingo, Ashtas giliau įkvėpė ir nė nežiūrėdamas, atbulas klestelėjo ant lovos, susidėjo delnus ant kelių ir įsispoksojo į vieną tašką.
- Šūdas. Aš vyras. Aš vyras. Aš galiu. Iškentėsiu, - subambėjo panosėje, bandydamas valdyti savo kraujotaką, pūkuotas mintis ir kiek įdomesnius norus. Dar kiek akimirkų pasėdėjęs, Aštas suprato, kad jau beveik išsiblaivė ir dabar prie ir taip ilgo norų sąrašo prisidėjo dar vienas - greičiau pavalgyti. Smith buvo tikrai geras kulinaras ir ne taip labai pasitikėjo Matthews sugebėjimais, todėl nusprendė, kad vietoj sėdėjimo, geriau nueis ir pašefuos El darbą. Pakilęs nuo lovos, vyras neskubėdamas nužingsniavo į virtuvę. Sustojęs tarpduryje, Smith nusišypsojo ir atrėmė petį į tą medinį šūdą aplink duris kur būna.
- Kaip sekasi? - vis dar su šypsena ištarė, smalsiai žiūrėdamas į Matthews.

(( ne, tu tikrai nelagini :DDDDDD ))

Elena įėjusi į virtuvę pradėjo burnot.
- Kas čia per magnetukai su avytėm ant šaldytuvo?-tarusi šį sakinį įsilipo į tą pačią arbatos (ar ko ten) balą.
- Holly shit..-pastrakaliojo baloje, galiausiai klestelėjo ant virtuvinio stalo, netoliese kriauklės.Pamatė taprdurį rymojantį Ashtoną.Išsišiepė.
- Blogai.-išspaudė pro šypseną.-O tu kadanors gyvenime lankaisi maisto prekių parduotuvėse?-išrietė antakį viena ranka atidarydama pustuštį šaldytuvą.

Smith sukikeno, po to, kai atsiminė dukrelės užkabintus magnetukus. Aštas žinojo, kad "Jeigu ką, čia gyvena penkiametė" nenuskambės nelabai draugiškai ir maloniai.
- Turiu slaptą aistrą avims, - išsišiepė, vėl susikoncentruodamas į El ir šį kartą jau iš širdies stengdamasis nespoksot į jos krūtinę ir žiūrėt tik į merginos veidą.
- O ką... negi trūksta ingridientų? - nežymiai suraukė antakius, atsitiesdamas ir nubinzendamas link šaldytuvo. Aišku, įlipo į tą pačią arbatos balą, todėl likusią dalį įveikė strikčiodamas ant vienos kojos.
- Žie... pamokysiu aš tave valgyt daryti, beviltiška tu žmona būsi, - sukikeno, traukdamas iš šaldytuvo kiaušinius ir sviestą. Padėjęs juos šalia El, ant spintelės, apėjo merginą, pasilenkė prie pat jos, atsidarė spintelę, išsitraukė cukrų, miltus, stengdamasis labiau koncentruotis į savo rankas, nei į šalia esančias tokias ilgas ir gražias Matthews kojas. Atsitiesęs, vyras šyptelėjo ir padėjo abu birius produktus ant spintelės.
- Tai bus firminiai Smitho vafliai, - išsišiepė, vėl apeidamas Eleną, kad atsidurtų prie kriauklės ir galėtų nusiplauti rankas.

Sukikeno.
- Pirmiausia, tai net nepasakei ko nori pusryčiams.-pasiteisino.-Ėėė, aš moku gamint..Gal.-nekaltai išsišiepė.
Tada krenkštelėjus nužiūrėjo Aštą nuo galvos iki kojų.(nepamirškim kad Elena darvis apsinešus, ir jai tuoj reikės liūli).Pakilnojo antakius sustodama prie raumenų.Tada greitai nusuko akis kažkur į prie kriauklės padėtus produktus, ale "nieko nebuvo, aš pro langą žiūrėjau".